यूहन्ना 11

1 Petania péprunam aishman, ni naari Rásaru, jaa pujumiayi. Nu péprunam Marí ni kaijiai Mártajai pujumiayi.

2 Niisha Rásaru umai ármiayi. Nu Marisha ukunmanka kunkuinian sumak Jesusan kuer ni Intiashíjiai japirmiayi.

3 Tura Rásaru jaakui ni umai Jesusan chichaman akuptuiniak tiarmiayi “Uunta, ame amikrum jaawai.”

4 Jesussha nuna antuk Tímiayi “Tuke jakataj tusa jaatsui. Antsu Yusa kakarmarisha tura ni Uchirí kakarmarisha Jú sunkur Tsuármanum paant Atí tusa jaawai.”

5 Jesus Mártancha ni kaincha tura ni umai Rásaruncha nekas aneemiayi.

6 Túmaitiat Rásaru jaawai taman antukiat ni pujamunam Jimiará tsawant pujusmiayi.

7 Nuyá ni unuiniamurin “Ataksha Jutía nunkanam Wetái” Tímiayi.

8 Tura ni unuiniamurisha tiarmiayi “Uunta, nuiksha Israer-shuar kayajai tukurmar mantamatai Tícharmaka. Nui ataksha wétai Támek?”

9 Jesussha ju métek-taku chichaman Tímiayi “Tsawaikia Páantchakait. Tsawai wekaana nu paant asamtai tukumkashtatui.

10 Tura kashi wekaana nusha kirit asamtai Tukumkáttawai. Núnisan Wíi tuke pujakun winia takatrun takastiniaitjai. Túraknasha itiurchatan Wáinkiashtatjai.”

11 Nuyásha Jesus atak Tímiayi “Ii amikri Rásaru kanarai. Wi ishintiartatjai.”

12 Tutai ni unuiniamuri tiarmiayi “Uunta, aya kanarka nuinkia pénker ajastatui.”

13 Jesuska Rásaru jakamu nékayat “kanarai” Tímiayi. Tura ni unuiniamuri Rásaru kajinmakua aintsan kanarai Enentáimprarmiayi.

14 Jesus nuikia ti paant Tímiayi “Rásaru yamaikia jakayi.

15 Tura nui pujuscha asan Kúntuts pujatsjai. Jean Túrattajna nu iisrum ti nekas Enentáimtursattarme. Nuna nekaan shiir Enentáimjai. Wátsek, iyutai.”

16 Nuyá Jimiampramu Tumas Chíkich unuiniamuri nui armia nuna “Iisha weri Niijiai métek jakatai” Tímiayi.

17 Nui taa, Rásarun kuatru tsawant ikiusman Wáinkiamiayi.

18 Petania pépruka Jerusarénnumia Menaintiú kirumitru ainis Tíjiuchiiti.

19 Tuma asamtai untsuri Israer-shuar Mártasha Marísha, ni umai jakamtai uutkui atsankrataj tusa weriarmiayi.

20 Mártasha Jesus Tíjiuch ajasun Nekáa inkiuntajtsa wémiayi. Antsu Marikia Jeá pujumiayi.

21 Tura Marta Jesusan inkiun Tímiayi “Uunta, Ame pujakminkia winia umar Jákachaayi.

22 Tura tuke nékajai Ashí Yus seamna nuna Súramui.”

23 Jesussha Tímiayi “Ame umaimisha nantaktiatui.”

24 Mártasha Tímiayi “Nekas, Ashí amuamunam Jákaru nantaktin tsawantai nantaktiatui. Nuna nékajai.”

25 Nuyá Jesus Tímiayi “Iwiaaku átinia nérentin asan Wikia iniantkartiniaitjai. Winia Enentáimturna nuka jakasha nantaktiatui.

26 Tura Ashí iwiaaku pujana nusha Winia Enentáimturaka penke Jákashtatui. Nu nekasaiti tu Enentáimtamek?”

27 Niisha “Ee, Uunta, ame Yusa Uchirínme. Krístuitme, uwemtikkiartin Jú nunkanam Tátinia nu” Tímiayi.

28 Mártasha nuna ti, ni kai Marin untsuk úukan Tímiayi “Uunt jui taa untsurmawai.”

29 Marisha nuna antuk Wárik wajaki Jesusa iyuttsa wémiayi.

30 Jesussha péprunam jeatsuk Marta inkiunmanum pujumiayi.

31 Marí wari wajaki wématai Israer-shuar nu jeanam atsankrattsa pujuiniasha nuna iisar weriarmiayi. Iwiarsamunam uuttiasa wéatsuash tusa weriarmiayi.

32 Marisha Jesus pujamunam Jeá tikishmatar Tímiayi “Uunta, Ame pujakminkia winia umar Jákachaayi.”

33 Jesussha Marincha tura niijiai uutuncha Wáiniak Wáitnentaimta asa ti Kúntuts pujusmiayi.

34 Tura “Tui iwiarsamarum” Tímiayi. Niisha “Uunta, iitia” tiarmiayi.

35 Jesussha uutmiayi.

36 Israer-shuarsha “Ti aneatsuk” tiarmiayi.

37 Tura Chíkich “Kusuru Tsuáruchukait. Nii pujakuisha Rásaru Jákaampiash” tiarmiayi.

38 Jesussha ti kuntuts Enentáimiar iwiarsamunam Weankámiayi. Náinnium asa paka taurma áuyayi. Tura kaya atutkamuyayi.

39 Tura Jesus “Kaya jurustarum” Tímiayi. Rásaru umai Marta Tímiayi “Uunta, kuatru tsawant Jákaiti. Mejeatsuk’ Tímiayi.

40 Tura Jesus Tímiayi “Yus Enentáimtakmeka Yusa kakarmari Wáinkiattame Tíchamkajam.”

41 Nuikia kayarin uratiarmatai Jesus nayaimpin iis Tímiayi “Aparu, Winia anturtakmin yuminsajme.

42 Winiasha tuke anturtame tura ju shuaran pénker Enentáimtikrataj tusan tajai. Ame akuptukuitmena nuna nekarmawarti.”

43 Nuna tinia kakaram untsuak “Rásaru Jíinkitia” Tímiayi.

44 Nujainkia penuarmartiuk jiinkimiayi. Yapinmasha jaanchjiai ijiamuyayi. Tura Jesus “Atirtarum. Wéti” Tímiayi.

45 Untsurí Israer-shuar Marin nemariaru Jesus Túramun iisar Enentáimtusarmiayi.

46 Tura Chíkichkia Pariséunam wear Jesus Túramun ujakarmiayi.

47 Nuna antukar Pariséusha Israer-patri uuntrisha Ashí naamka uunt armia nujai iruntrar tiarmiayi “Warí itiurkamniait? Nu shuarka aentsti tujintiamun ti Túratsuk.

48 Aya Júnik iniaiyakrinkia Ashí shuar Niin Enentáimtuschartatuak. Nuyá Rúmanmaya apach taar mesetan najanawartatui tura iin amutmakar Yusa Uunt Jeencha emesrartatui.”

49 Nu uwitin Kaipias Israer-patri uuntriyayi. Niisha Tímiayi “Atumka nékatsrume.

50 Ashí Israer-shuar mesertin pénkerkait. Antsu aya chikichik shuar Jákatin pénkerchakait?” Tímiayi.

51 Kaipiaska aya ni Enentáimmiajain Tíchamiayi. Antsu nu uwitin Israer-patri uuntri asamtai Yus nuna Enentáimtikramiayi. Nújainkia Israer-shuar Jesus jaruktinian ujakmiayi.

52 Tura aya Israer-shuarnakcha antsu niijiaisha Ashí nunkanam Yus-shuar ajasarun irurtajtsa Jákatniuyi.

53 Tuma asamtai nu tsawantinin Israer-shuara uuntri Jesus Máatai tusar áujmatsarmiayi.

54 Nu asamtai Jesus paant wantiniak Israer-shuarnum wekaichmiayi. Antsu Jutía nunkanmaya jiinki atsamu nunkanam Eprain pepru Tíjiuch wémiayi. Tura nui pujusmiayi ni unuiniamurijiai.

55 Israer-shuara namperi paskua ishichik jatemsamtai Untsurí shuar Yajá péprunmaya Jerusarénnum Káunkarmiayi. Kame paskua jeatsain Muisais timia Núnisan ni Ayashísha Enentáisha iwiarnarat tusa wakeriarmiayi.

56 Jesusnasha eak yujarmiayi. Tura Yusa Uunt Jeen pujusar nuamtak aniniaisar “Warí Enentáimiam. Jístanam tatimpiash?” tiarmiayi.

57 Pariséusha Israer-patri uuntrisha akupainiak “Jesus Pujá nekaamka ujatkata” tiarmiayi. Jesusan sepunam enkeatai tusar tiarmiayi.